Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas nėštumo metu gali trečdaliu sumažinti riziką susirgti astma vaikystėje, rodo naujausias tyrimas.
Tyrimą atliko Kopenhagos universiteto padalinys “Prospective Studies on Asthma in Childhood” ir Vaterlo universitetas.
Tyrimas publikuotas leidinyje “New England Journal of Medicine”, jo metu atrasta, kad moterys, kurioms buvo paskirta vartoti 2.4 gramus omega-3 papildų trečiojo nėštumo trimestro metu, 31 procentu sumažino savo vaikų riziką susirgti astma. Omega-3 riebalų rūgštys, kuriose yra eikozapentaeno rūgšties (EPR) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHA), yra randamos šaltųjų vandenų žuvyje ir yra esminės kalbant apie žmogaus imuninės sistemos reguliavimą.
„Mes jau seniai įtarėme, kad tarp priešuždegiminių omega-3 riebalų rūgščių savybių, žemo omega-3 kiekių vartojamų vakarietiškoje mityboje ir vaikų tarpe augančių astmos rodiklių yra ryšys,” – teigia Kopenhagos universiteto ligoninės profesorius Hanas Bisgardas.
Pasak jo, “šis tyrimas įrodo, kad tai yra reikšmingai ir tiesiogiai susiję dalykai.”
Tyrimo metu buvo naudojami greitieji analitiniai metodai (rapid analytical techniques), kuriais buvo matuojami EPR ir DHR lygiai nėščių moterų kraujyje. Šiuos metodus sukūrė ir atliko Vaterlo universiteto, kurio laboratorijos yra vienos iš moderniausių pasaulyje ir galinčios atlikti tokius testus, atstovai.
„Omega-3 riebalų rūgščių lygio kraujyje matavimas pateikia tikslų maistinių medžiagų būklės įvertinimą,” – sako tyrimui vadovavęs Vaterlo universiteto Taikomųjų sveikatos mokslų fakulteto profesorius Kenas Starkas.
Jis tvirtina, kad „mūsų laboratorijos yra aprūpintos unikalia įranga, galinčia ekonomiškai, greitai ir tiksliai pamatuoti riebalų rūgštis.”
Testavimo rezultatai taip pat atskleidė, kad moterys, kurių kraujyje buvo žemi EPR ir DHR lygiai, tyrimo pradžioje iš papildų gavo daugiausiai naudos. Šios moterys galėjo sumažinti savo vaikų riziką susirgti astma 54 procentais.
„Moterų, kurių kraujyje žemi EPR ir DHR lygiai, proporcija yra didesnė Kanadoje ir JAV lyginant su Danija. Tad tikimės ženklaus rizikos sumažėjimo Šiaurės Amerikos populiacijose,”, – sako profesorius Starkas. „Šių moterų identifikavimas ir jų aprūpinimas papildais būtų pagrindinė gynybinė fronto linija siekiant sumažinti ir apsaugoti nuo astmos vaikystėje.”
Mokslininkai tyrė 695 danų moterų kraujo mėginius, kuomet jos buvo 24 savaičių nėščios ir vieną savaitę po gimdymo. Po to jie penkerius metus stebėjo kiekvieno dalyvaujančio vaiko sveikatos būklę, per tokį laikotarpį galima nustatyti klinikinius astmos simptomus.
„Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų valstybėse astmos ir kvėpavimo sutrikimų padaugėjo daugiau nei du kartus,” – sako prof. Bisgardas. – Tad mes nuo šiol turime prevencinę priemonę, padedančią sumažinti šiuos skaičius.”
Šiuo metu vienas iš penkių priešmokyklinio amžiaus vaikų kenčia nuo astmos arba susijusio sutrikimo.
Šaltinis: Hans Bisgaard, Jakob Stokholm, Bo L. Chawes, Nadja H. Vissing, Elin Bjarnadóttir, Ann-Marie M. Schoos, Helene M. Wolsk, Tine M. Pedersen, Rebecca K. Vinding, Sunna Thorsteinsdóttir, Nilofar V. Følsgaard, Nadia R. Fink, Jonathan Thorsen, Anders G. Pedersen, Johannes Waage, Morten A. Rasmussen, Ken D. Stark, Sjurdur F. Olsen, Klaus Bønnelykke. Fish Oil–Derived Fatty Acids in Pregnancy and Wheeze and Asthma in Offspring. New England Journal of Medicine, 2016; 375 (26): 2530 DOI: 10.1056/NEJMoa1503734
