Po žiemos žmogaus organizmas dažnai išsenka ir susilpnėja jo imuninė sistema. Šeimos gydytojos Erikos Pavlovskajos teigimu, taip nutinka dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, kuris stiprina organizmą, mažina streso lygį, gerina kraujotaką, nuotaiką. Taip pat dėl sumažėjusio buvimo gryname ore, saulės trūkumo ir pasikeitusios sezoninės mitybos. Gydytoja primena, kad šiuo metų laiku ypač svarbu stiprinti savo sveikatą ir sekti jai svarbius rodiklius, nes padidėja virusinių ir bakterinių susirgimų rizika.
Gydytoja E. Pavlovskaja taip pat pateikia rekomendacijas, padėsiančias gyventi sveikiau ir aktyviau, apsisaugoti nuo virusinių susirgimų bei kitų, sveikatai pavojingų ligų.
Vanduo – gyvybės šaltinis
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 60-70 proc. vandens. Vanduo yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis ir turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams.
„Vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai procesai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Žmogui vidutiniškai rekomenduojamas minimalus suvartojamo vandens kiekis yra 1,5-2 litrai arba 8 stiklinės vandens. Tačiau jis kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, jei žmogus sportuoja ar daugiau prakaituoja, jam svarbu atgauti prarastą skysčių kiekį“, – sako E. Pavlovskaja.
Kaip išlaikyti normalius širdies rodiklius?
E. Pavlovskajos teigimu, vartojant nepakankamai skysčių, neišsimiegojus arba esant nepakankamam fiziniam aktyvumui gali sutrikti širdies ritmas, kilti pulsas, bei kisti kraujospūdis. O užsitęsęs kraujospūdžio padidėjimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.
„Žmonės turėtų atkreipti dėmesį į širdies susitraukimų dažnį, kuris yra normalus nuo 60-90k/min, treniruotų atletų gali būti ir 40k/min, jaunesnio amžiaus žmonių gali siekti ir 100k/min. Svarbu stebėti širdies ritmo reguliarumą, bei reguliariai stebėti kraujospūdį, kuris gali svyruoti nuo 60-90mmHg/100-140mmHg“, – rekomenduoja medikė.
Gydytoja primena, kad norint išlaikyti normalius širdies rodiklius svarbu reguliariai mankštintis, būti gryname ore gamtoje, vartoti šviežias daržoves ir vaisius, gerai išsimiegoti ir rūpintis psichologine sveikata.
Gyvenant technologijų amžiuje, rūpintis savo sveikata tampa paprasčiau, kadangi į pagalbą galima pasitelkti išmaniuosius įrenginius.
Patogu tai, kad šiuos sveikatai svarbius rodiklius, kuriuos taip pat pažymi ir gydytoja, galima išsisaugoti išmaniuosiuose laikrodžiuose, jeigu prireiktų šia informacija pasidalinti su sveikatos priežiūros specialistu.
Sveikatą stiprina fizinis aktyvumas
Fizinė veikla svarbi siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę, ji taip pat didina raumenų jėgą ir ištvermę, kaulų tvirtumą ir gerina bendrą organizmo funkcinę sveikatą, sumažina nerimo, depresijos simptomus, padeda išlaikyti normalų kūno svorį.
Gydytojos teigimu, suaugusiems žmonėms rekomenduojamas sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ar įvairūs pratimai laisvalaikio metu, fiziškai aktyvus poilsis lauke. Pavyzdžiui, važiavimas dviračiu ar vaikščiojimas pėsčiomis, namų ruošos ir ūkio darbai, žaidimai, sporto ar kita organizuota fizinio aktyvumo veikla, kuri įgyvendinama kasdieninių užsiėmimų pagalba su šeima ar draugais.
„Per savaitę būtina skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai arba šių abiejų veiklų kombinacijai. Taip pat bent 2 kartus per savaitę ar dažniau būtina stiprinti pagrindinių (stambiųjų) raumenų grupių jėgą“, – rekomenduoja medikė.
Miegas svarbus gyvybinėms funkcijoms
Miegas yra vienas svarbiausių imunitetą stiprinančių ir organizmą atstatančių komponentų. Gydytojos teigimu, kiekvieno žmogaus miego poreikis ir ritmas yra gan individualus.
„Vidutiniškai žmogui pakanka 7-9 val miego. Jeigu miego nepakanka, sutrinka mūsų gyvybines funkcijas reguliuojantys hormonai – atsiranda nuovargis, silpnėja motyvacija, imunitetas, dažniau sergame infekcinėmis ligomis“, – tikina E. Pavlovskaja.
Ką ir kiek rekomenduojama valgyti?
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 60 proc. žmogaus sveikatos lemia mityba. Gydytojos E. Pavlovskajos teigimu, būtent sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti nuolatinį, normalų kūno ląstelių atsinaujinimą. O neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo priežastis, nulemti kraujotakos sistemos, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų atsiradimą.
„Vidutiniškai rekomenduojamas suvartojamas kalorijų skaičius moterims siekia apie 2000 kcal, o vyrams – apie 2500 kcal, tačiau reikia nepamiršti, kad reikalingas energijos kiekis priklauso ne tik nuo lyties, bet ir nuo amžiaus, kūno masės ir fizinio aktyvumo. Svarbu kasdien suvalgyti bent po 400 gramų vaisių ir daržovių, be bulvių. Mažinti riebalų kiekį paros racione iki 30 proc. paros maisto energetinės vertės. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, stengtis neviršyti 5 proc. paros maisto energetinės vertės“, – pataria gydytoja.
Streso įtaka žmogaus sveikatai
Užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi.
Dėl streso žmogų gali varginti įvairios ligos: dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, padidėti rūgštingumas. Dėl suaktyvintos imuninės sistemos pasireiškia ar paūmėja autoimuninės ligos.
„Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas, kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija. Užsitęsęs kraujospūdžio padidėjimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas“, – primena E. Pavlovskaja.
