Vaikams – ne viskas gerai

Sveikata
Parengta pagal Dr. Paul Clayton straipsnį

Visame pasaulyje 40 milijonų vaikų iki 5 metų ir bent 340 mln. vaikų, kuriems nuo 5 iki 19 metų, yra laikomi turinčiais viršsvorį. Per paskutiniuosius aštuonis metus pastarojoje amžiaus grupėje viršsvorį turinčiųjų santykis beveik padvigubėjo – nuo 10,3 proc. 2000 metais, iki 18,4 proc. 2018 metais. Šis stebinantis padidėjimas rodo netolimoje ateityje įvyksiančią visuomenės sveikatos griūtį, kuriai atsakymų neturi ir su kuria susitvarkyti nesugeba farmacentristinis modelis.

Nutukę vaikai linkę tapti nutukusiais suaugusiaisiais.

Viršsvorį turintys penkiamečiai turi maždaug dešimt kartų didesnę riziką tapti nutukusiais suaugusiaisiais, o tai reiškia žymiai padidėjusį polinkį sirgti.

Tai apima dvigubai didesnę riziką atsirasti tulžies akmenims, sunkiai kepenų ligai apimant kepenų ląstelių karcinomą, kuri keturis kartus labiau paplitusi viršsvorį turinčiose grupėse, hipertenziją, metabolizmo sindormą ir žymiai didesnę diabeto riziką.

Bendrai kalbant, nutukę jaunuoliai yra linkę sirgti ligomis, kurias mes laikome suaugusiųjų ligomis. Jie greičiau sensta ir patiria daugiau su sveikata susijusių krizių – taip pat ir anksčiau miršta.

Viena didelė metaanalizė atskleidė, kad lyginant su sveiką svorį turinčiais vaikais, viršsvorį turintiems vaikams reikėjo 17 proc. daugiau skubių paslaugų ligoninėse, o nutukusiems vaikams tokių paslaugų reikėjo 36 proc. daugiau.

Dideliame ir gerai kontroliuojamame švedų atliktame tyrime tai pavirto į beveik triskart didesnę ankstyvos mirties riziką.

Svarbus ryšys tarp viršsvorio / nutukimo ir prastesnės sveikatos yra uždegiminis stresas, kurį sukuria perteklinis riebalinis pilvo audinys.

Tačiau uždegiminis stresas ne tik sukelia fizinę ligą, bet taip pat pažeidžia ir smegenų veiklą.

Tai paaiškina, kodėl nutukę vaikai ir paaugliai yra didesnėje rizikoje susirgti nerimo sutrikimu ir depresija. Patyčios dėl svorio vaidina svarbų vaidmenį, tačiau yra įtikinamų įrodymų, kad uždegiminis stresas sumažina neurogenezę, sinapsių formavimąsi ir neuromoduliaciją. Tai turi neigiamą poveikį nuotaikai, intelektui, išsilavinimo lygiui ir netgi gebėjimui užsidirbti vėliau gyvenime.

Šiai vaikų kartai tai išties prasta naujiena, tačiau šios problemos gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką ateities kartoms.

Štai čia galima kalbėti apie Barkerio hipotezę ir epigenetinį pokytį.

Kinijos tyrimų grupė neseniai parodė (tirdama peles), kad dėl riebios dietos pasikeitė genų ekspresija, perduodama per motinos mikroRNR, o tai padidino polinkį į kepenų ir tiesiosios žarnos vėžį ne tik jų palikuonims, bet ir kitoms kartoms. Nerimą kelia tai, kad kepenų vėžio išsivystymo tikimybė padidėjo tarp kartų.

Tai vyko dažniau tarp nutukusių pelių motinų ir senelių palikuonių nei  tarp nutukusių motinų, bet normalaus svorio senelių palikuonių. 

Kinijos tyrėjų išvadas paremia ir Meksikos tyrėjų grupė (taip pat dirbanti su pelėmis), atradusi, kad motinų nutukimas lėmė mitochondrijų disfunkciją ir metabolizmo sutrikimus palikuonyse, o tai savo ruožtu padidino viršsvorio riziką ir diabeto, širdies ligos ir spartesnio senėjimo tikimybę.

Vertinant bendrai, šios išvados teigia, kad jeigu nesurasime būdo, kaip žmonių populiaciją sugrąžinti prie normalaus svorio, tuomet chroniškų ligų našta visuomenės sveikatos lygmenyje bus sunkiai kontroliuojama.  

Laimei, Meksikos tyrėjai parodė išeitį. Jie atrado, kad daugelis motinų nutukimo prastų rezultatų, pasireiškusių kitoje kartoje, pagerėjo leidus jaunoms pelėms atlikti fizinius pratimus.  Milijono dolerių vertės klausimas yra, ar tai galima taikyti ir žmonėse?  Mat didesnio svorio tėvai linkę turėti didesnio svorio vaikus.

Tyrėjai aiškinosi, kokios genetinės variacijos gali būti paveiktos, tačiau rastos apie šimtas jų patvirtina tik labai nedaug padidėjusią nutukimo riziką ir negali adekvačiai paaiškinti dabartinės pandemijos. Prieš 150 metų nutukimas buvo retas, o mūsų genai nuo tada nepasikeitė. 

Visgi genai čia gali vaidinti svarbų vaidmenį. Nutukimas pakeičia 62 genų, susijusių su liežuvio skonio receptoriais, ekspresiją, tai rodo sąsają tarp nutukimo ir pasikeitusių maisto pasirinkimų. Šlamštmaisčiu maitinami vaikai pradeda mėgti tokį maistą, kadangi jų hipokampas ir skonio receptoriai  palaipsniui degraduoja dėl jų baisios mitybos.

Mažai tikėtina, kad nutukimas yra paveldimas genetiškai.

Vienos didelės metaanalizės duomenimis, apie 20 proc. vaiko kūno masės indekso yra paveldima iš jo motinos, o kiti 20 proc. – iš tėvo. Ji taip pat atskleidė, kad kuo labiau nutukę tėvai, tuo labiau nutukę greičiausiai bus ir vaikai.

Visgi sąsaja su genetika yra silpna, tad tai nurodo į aplinkos veiksnius. Svarbiausi jų – mityba ir fizinis aktyvumas – yra perduodami tarp kartų kultūriškai.

Atrodo, kad daugumoje namų vaikų maistą rinktis išmoksta iš motinų. Fizinio aktyvumo lygiai atrodo labiau susiję su jų tėvų, jei jie yra, fiziniu aktyvumu. Bent vienas iš mokslinių tyrimų teigia, kad tėvų nutukimas, kuris dažnai egzistuoja kartu su tėvų fizinio aktyvumo trūkumu, o tai reiškia – ir vaikų fiziniu neaktyvumu, yra labiau reikšmingas.

Tad šiuo atveju tikslinga pratimų programas skirti vaikams ir idealiu atveju – tėvams.

Viršsvorį turintys ir nutukę vaikai gali sumažinti uždegimą rodančių markerių lygį fiziniais pratimais, yra įrodymų, kad savo ruožtu tai lemia pagerėjusias kognityvines funkcijas. Fizinis aktyvumas pagerina ir normalų svorį turinčių vaikų kognityvines funkcijas ir akademinius rezultatus, tad būtų keista, jei taip neatsitiktų viršsvorį turintiems ir nutukusiems vaikams.

Tačiau žmonės yra šiek tiek sudėtingesni nei graužikai. Maždaug pusė tėvų nemano ir nepritaria, kad jų vaikai turi problemų su svoriu, netgi jei patys vaikai tai supranta. Tai kelia eilę moralinių ir teisinių dilemų…

Moksliniai duomenys, susiejantys vaikų nutukimą su nepakankamu našumu ir padidėjusia ligų ir mirties rizika, yra įtikinami.  Šiems vaikai yra kenkiama, jie skriaudžiami, nors tos žalos rezultatai yra matomi tik vėliau. Laikui bėgant tai pasireikš padidėjusiomis medicininėmis išlaidomis ir neproporcinga nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų biudžetų dalimi.

Tad ar tėvai, kurie savo vaikams leidžia tapti nutukusiais nesuvokia to, ar jie yra antisocialūs, ar vaikus skriaudžiantys nusikaltėliai?  Ši idėja pirmiausia atsirado 2010 m. BMJ ataskaitoje, pasak kurios, su nutukusiais vaikais susiduriantys medicinos darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį į potencialų nepriežiūros ar skriaudimo vaidmenį. Kitais metais Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos pasirodžiusiame moksliniame darbe  teigiama, kad didelis nutulimas vaikystėje “galėtų būti traktuojamas kaip žalojimas”, reikalaujantis medicinos įstaigų ar kitokio valstybės įsikišimo.

Tačiau ar ne geriau būtų Didžiąsias Maisto kompanijas parklupdyti, jas priverčiant nebedaryti ir atsisakyti toksiško, kalorijomis perpildyto ir įpročius formuojančio šlamštmaisčio marketingo mūsų vaikams? Taip pat ir atlikti daugiau fizinių pratimų.