Nėštumo metu vartojamas alkoholis komplikuoja nėštumo eigą ir baigtį bei kelia rimtą pavojų vaisiui, sutrikdo normalų jo vystymąsi ir gali sukelti įvairių apsigimimų. Alkoholis toksiškai veikia vaisiaus augimą, centrinę nervų sistemą, veido ir galvos formavimąsi, griaučių ir raumenų, šlapimo ir kitas organų sistemas. Sunkiausia daugybinių alkoholio pažeidimų forma – vaisiaus alkoholinis sindromas. Rugsėjo 9-ąją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kviečia kartu prisiminti visame pasaulyje minimą Vaisiaus alkoholinio sindromo dieną.
Šiemet Lietuvos mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai patvirtino 1995–2016 m. laikotarpiu Lietuvoje pastebimą naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, skaičiaus mažėjimo tendenciją (1995 m. – 0,3 proc., 2016 m. – 0,08 proc. naujagimių). Mokslininkų teigimu, nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą. 22,2 proc. tokių naujagimių gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų). 27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė. Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc. naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį.
Lyginant su bendrąja populiacija, alkoholį nėštumo metu vartojusios moterys dažniau buvo žemesnio išsilavinimo (45,6 proc. jų turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą) ir nurodė esančios vienišos (43,3 proc.). Remiantis JAV nacionaline COVID-19 sukeltos pandemijos poveikio psichikos sveikatai ataskaita, moterims, palyginti su vyrais, buvo būdingi didesni su pandemija susiję našumo, miego, nuotaikos, su sveikata susijusių rūpesčių ir nusivylimų rodiklių pokyčiai. Beje, tas pats tyrimas patvirtino ir pandemijos sukelto streso įtaką didesniam alkoholio vartojimui moterims, bet ne vyrams.
JAV mokslininkų teigimu, nėščios moterys pandemijos metu patiria neįprastai daug nerimo ir depresijos simptomų. Siekiant stiprinti nėščių moterų sveikatai palankius streso, nerimo įveikos būdus, sumažinti alkoholio vartojimą nėštumo metu bei jo keliamus pavojus vaisiui ir ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų raidai, svarbu net pandemijos metu vykdyti visapusiškas visuomenės sveikatos stiprinimo strategijas, užtikrinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų bei finansinės paramos prieinamumą, taip pat kokybišką ir prieinamą nėščiųjų švietimą.
Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Ekspertai kviečia ne tik šviesti visuomenę apie alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamą žalą, užtikrinti pagalbą problemų dėl alkoholio vartojimo turinčioms moterims, bet ir teikti kompleksines paslaugas tėvams, kurie augina vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų bei vaisiaus alkoholinį sindromą turinčius vaikus.
Informacijos šaltiniai:
Perminaitė R. ir kt. Moterų, nėštumo metu vartojusių alkoholį, charakteristika ir jų naujagimių fizinė bei sveikatos būklė (Lietuvos medicininių gimimų duomenimis).„Visuomenės sveikata“ 2021, Nr. 1(92).
Sugarman D., PhD, Greenfield S., MD, MPH. Women, alcohol, and COVID-19. Harvard Health Publishing. Paskelbta: 2021-04-06.
Preeti Kar ir kt. Alcohol and substance use in pregnancy during the COVID-19 pandemic. https://psyarxiv.com/h3csa/
